Vėlinės: žmogaus nebėra, bet kodėl jis vis dar gyvena mūsų kasdienybėje?
Apie išėjusius artimuosius, atmintį ir keistą gyvenimo gebėjimą išsaugoti tai, ko jau nebegalime apkabinti.
Skaityti →
2026 m. lapkričio 2–8 d. astrologinė savaitė
„Kaip šiandien gražiai atrodai!“
„Ai, ką tu, čia senas megztinis.“
„Labai gerai padarei šitą darbą.“
„Nieko ypatingo. Man tiesiog pasisekė.“
„Koks skanus pyragas!“
„Tikrai? Man atrodo, truputį per sausas.“
Kartais atrodo, kad komplimentas – kažkoks įtartinas siuntinys, kurį reikia kuo greičiau grąžinti siuntėjui.
Žmogus norėjo pasakyti ką nors gražaus, o mes jau aiškiname, kodėl jis neturėtų taip galvoti.
Tačiau šią savaitę, kai Lietuvoje prisimename išėjusius artimuosius, į šį įprotį norisi pažvelgti kiek giliau.
Ar kada susimąstei, kiek gražių žodžių išgirdome, bet taip ir neleidome jiems mūsų pasiekti?
Ir kiek kartų patys atidėjome gerą žodį kitam žmogui, nes atrodė, kad tam dar bus laiko?
Kuklumas – graži savybė.
Tačiau kartais jis pasidaro toks atkaklus, kad žmogui, kuris mus pagyrė, tenka beveik įrodinėti savo nuomonę.
„Tau labai tinka ši spalva.“
„Ne, tikrai ne.“
„Bet rimtai, gražiai atrodai.“
„Čia tik apšvietimas.“
„Na, man vis tiek gražu.“
„Tai turbūt akinių seniai nekeitei.“
Vargšas žmogus norėjo tiesiog pasakyti ką nors malonaus. O dabar jau beveik dalyvauja teismo procese, kuriame turi apginti savo teisę manyti, kad tu gražiai atrodai.
Kartais taip atsakome iš įpročio. Kartais iš mandagumo. O kartais todėl, kad nuoširdžiai nematome savyje to, ką pastebi kitas.
Bet ar galime leisti kitam žmogui turėti gerą nuomonę apie mus, net jeigu patys tą akimirką jos visiškai nejaučiame?
Lapkričio 2-oji – Vėlinės.
Daugelyje namų šiuo metu uždegamos žvakės, lankomi kapai, prisimenami žmonės, kurių jau nebėra šalia.
Vieniems tai ramus susikaupimo laikas. Kitiems – jautrios dienos, kai ilgesys tampa stipresnis.
O kartais prisiminimai ateina visai netikėtai.
Per pažįstamą kvapą. Seną nuotrauką. Mėgstamą dainą. Ar sakinį, kurį kažkada dažnai girdėdavome.
Galbūt prisimeni močiutę, kuri visada sakydavo, kad esi labai gabus.
Tuomet tik numodavai ranka.
„Ai, močiute, tu visada taip sakai.“
Gal prisimeni tėtį, kuris retai kalbėdavo apie jausmus, bet kartą pasakė: „Didžiuojuosi tavimi.“
O gal žmogų, kuris mokėjo pastebėti tavo gerąsias savybes net tada, kai pats savimi abejojai.
Ir dabar tie žodžiai skamba kitaip.
Ne todėl, kad anksčiau buvo mažiau nuoširdūs.
Galbūt todėl, kad šiandien jau geriau supranti, kiek juose buvo meilės.
Kartais, prisimindami išėjusius žmones, suvokiame, jog jie mums paliko ne tik daiktus, nuotraukas ar bendras istorijas.
Jie paliko ir tai, kaip mus matė.
Jų akyse buvome kažkas daugiau nei mūsų klaidos, nesėkmės ar netobuli bandymai.
Galbūt kažkam buvome pats gražiausias vaikas pasaulyje, nors mokyklinėje nuotraukoje šukuosena šiandien kelia visai pagrįstų klausimų.
Kažkam buvome stiprybė.
Kažkam – džiaugsmas.
Kažkam – žmogus, kuriuo buvo gera tikėti.
Ir nors jų nebėra, šie prisiminimai gali išlikti mūsų santykio su savimi dalimi.
Vėlinės neprivalo būti vien liūdesio diena.
Kartais jos tampa ir tylia padėka už meilę, kurią kadaise gavome.
Savaitės pradžioje Mėnulis keliauja Liūto ženklu, o vėliau pereina į Mergelę.
Astrologinėje simbolikoje Liūtas siejamas su saviraiška, kūrybiškumu ir noru būti matomam. Mergelė – su pastabumu, kruopštumu ir gebėjimu pastebėti smulkiausias detales.
Šis perėjimas primena vieną mūsų vidinį prieštaravimą.
Viena dalis nori būti pastebėta.
Kita iškart pradeda tikrinti, ar tikrai esame to verti.
Tarkime, ilgai ruošei pristatymą. Viskas pavyko. Žmonės klausėsi, o po susitikimo kolega pasakė, kad kalbėjai labai įdomiai.
Bet tu jau galvoji apie tą vieną skaidrę, kurią galėjai paruošti geriau.
Kolega matė visą pristatymą.
O tu vis dar žiūri į vieną jo trūkumą.
Gebėjimas pastebėti, ką galime pagerinti, yra naudingas. Tačiau jis pradeda trukdyti, kai net gerai atliktas darbas mūsų akyse niekada negali būti pakankamai geras.
Galbūt kartais verta pasitikėti ir kito žmogaus žvilgsniu.
Lapkričio 4 d. retrogradinė Venera Svarstyklėse sudaro sekstilį su Jupiteriu Liūte.
Astrologinėje tradicijoje Venera siejama su santykiais, grožiu, malonumu ir saviverte. Jupiteris – su dosnumu, pasitikėjimu ir platesniu požiūriu.
Šis aspektas gali tapti gražiu simboliniu priminimu, kad santykiuose svarbu ne tik duoti, bet ir mokėti priimti.
Daugeliui mūsų lengviau pasakyti kitam žmogui gerą žodį negu patiems jį išgirsti.
Lengviau padėti negu paprašyti pagalbos.
Lengviau pastebėti kito stiprybę negu pripažinti savąją.
O juk nuoširdus komplimentas nėra skola.
Už jį nebūtina iškart atsilyginti.
Kartais visiškai pakanka pasakyti „ačiū“ ir leisti geram žodžiui pasilikti.
Ir čia norisi dar kartą prisiminti Vėlines.
Kiek kartų dabar mielai dar sykį išgirstume paprastą artimo žmogaus sakinį?
„Kaip gerai, kad atvažiavai.“
„Pasaugok save.“
„Aš tavimi didžiuojuosi.“
Kartais didžiausią vertę turi ne iškilmingi žodžiai, o tie, kuriuos kažkas mums sakydavo visiškai paprastai.
Galbūt tai ir yra viena šios savaitės pamokų: kol galime, išgirskime gerus žodžius. Ir patys jų negailėkime.
Tą pačią dieną Saulė Skorpione susijungia su retrogradiniu Merkurijumi.
Astrologinėje simbolikoje Merkurijus siejamas su mintimis, žodžiais ir informacijos apdorojimu. Saulė – su sąmoningu savęs suvokimu.
Ši jungtis suteikia progą pažvelgti į tai, kaip kalbame patys su savimi.
„Man nelabai sekasi.“
„Čia ne mano nuopelnas.“
„Aš tiesiog turėjau gerą dieną.“
Kartais šie sakiniai atitinka tikrovę.
Tačiau kartais jie tampa automatiniais atsakymais, kurių jau seniai nebetikriname.
Mes gerai prisimename savo klaidas, nes žinome visą jų istoriją.
Tačiau kiti žmonės gali matyti ir tai, ką patys laikome savaime suprantamu dalyku.
Žmogus, kuris moka išklausyti, gali manyti, kad nieko ypatingo nedaro.
Tas, kuris sugeba išlikti ramus sudėtingoje situacijoje, gali nė nesuprasti, kiek saugumo suteikia aplinkiniams.
O žmogus, kuris moka gražiai pasakoti, kartais nustemba išgirdęs, kad jo istorijos kitiems įdomios.
Mes gyvename savo viduje ir matome visus netobulus bandymus.
Kiti kartais mato tai, kas iš jų gimė.
Ir abu vaizdai gali būti teisingi.
Kartais komplimentas sukelia nepatogumą todėl, kad kartu su juo tarsi atsiranda naujas lūkestis.
Jeigu mane pagyrė už gerą darbą, gal kitą kartą turėsiu padaryti dar geriau?
Jeigu pasakė, kad esu labai kantrus, ar dabar nebegaliu susierzinti?
Jeigu mane laiko stipriu žmogumi, ar vis dar galiu paprašyti pagalbos?
Taip pagyrimas mūsų galvoje kartais virsta nematomu įsipareigojimu.
Žmogus pasakė „tu gerai padarei“.
O mes išgirdome: „Dabar visada turėsi taip daryti.“
Tačiau tai jau mūsų pačių pridėta reikšmė.
Vienas gerai atliktas darbas neįpareigoja būti nepriekaištingam visą gyvenimą.
Vieną dieną parodyta kantrybė nereiškia, kad niekada nebeturėsi sunkios dienos.
O tai, kad kažkas tave vertina, nereiškia, kad privalai nuolat atitikti jo susikurtą idealą.
Galima priimti pagyrimą už tai, ką padarei šiandien, neprisiimant pažado būti tobulam rytoj.
Po lapkričio 4 d. tikslumo Veneros ir Jupiterio sekstilis bei Saulės ir Merkurijaus jungtis pradeda separuoti.
Astrologinėje analizėje tai reiškia, kad aspektai jau praėjo tikslumo tašką ir jų kampinis nuokrypis didėja.
Simboliškai šį laiką galima skirti ne naujoms išvadoms, o tam, ką jau pastebėjome.
Pavyzdžiui, kaip dažnai atmetame gerą žodį dar nespėję jo išgirsti?
Arba kaip dažnai patys atidedame padėką, nes atrodo, kad žmogus ir taip viską žino?
„Juk jis žino, kad jį myliu.“
„Ji žino, kad esu dėkingas.“
„Kam čia dar kartą sakyti?“
Galbūt žino.
Tačiau išgirsti vis tiek malonu.
Ypač kai tie žodžiai pasakomi ne iš pareigos, o todėl, kad iš tikrųjų taip jaučiame.
Ir nebūtina laukti ypatingos progos.
Kartais geriausias laikas pasakyti ką nors gražaus yra paprastas ketvirtadienio vakaras, kai žmogus stovi virtuvėje ir plauna puodelį.
Savaitės pabaigoje Mėnulis keliauja Svarstyklių ženklu, o sekmadienį pereina į Skorpioną. Artėja lapkričio 9 d. jaunatis.
Šį laiką galima simboliškai skirti ramesniam santykio su savimi ir kitais apmąstymui.
Siūlau du mažus eksperimentus.
Pirmasis – jeigu kas nors tave nuoširdžiai pagirs, pamėgink atsakyti tiesiog:
„Ačiū. Man malonu.“
Be pasiteisinimo.
Be bandymo sumenkinti savo pastangas.
Antrasis – prisimink vieną gyvą žmogų, kuriam jau seniai norėjai pasakyti ką nors gražaus.
Gal padėkoti už pagalbą.
Gal pasakyti, kad vertini jo buvimą.
Gal priminti, kad jis tau svarbus.
Nebūtina rašyti ilgo laiško ar rengti iškilmingos kalbos.
Kartais užtenka vieno nuoširdaus sakinio.
O jeigu šią savaitę prisiminsi žmogų, kurio jau nebėra, gali tyliai padėkoti ir jam.
Už pokalbį.
Už rūpestį.
Už vieną sakinį, kuris kažkodėl išliko atmintyje.
Nebūtina savęs versti jausti ramybę ar dėkingumą. Gedulas kiekvienam skirtingas, ir kartais prisiminimas tiesiog skauda.
Tai taip pat žmogiška.
Keista, kiek daug mūsų gyvenime lieka neištartų žodžių.
Kartais todėl, kad nedrįsome.
Kartais todėl, kad skubėjome.
O kartais todėl, kad atrodė, jog tam dar bus laiko.
Vėlinės primena gyvenimo trapumą, tačiau kartu gali priminti ir jo artumą.
Dar turime žmonių, kuriems galime paskambinti.
Dar galime apkabinti.
Dar galime pasakyti „ačiū“.
Dar galime išgirsti gerą žodį ir jo neatstumti.
Mes neprivalome būti tobuli, kad kažkas galėtų mumyse pamatyti ką nors gražaus.
Ir neprivalome laukti netekties, kad suprastume paprastų žodžių vertę.
Galbūt šią savaitę, kai kažkas tave pagirs, nereikės aiškinti apie seną megztinį, nepavykusią šukuoseną ir netinkamą apšvietimą.
Galėsi tiesiog nusišypsoti.
Ir pasakyti:
„Ačiū. Kaip malonu.“
O paskui galbūt pats pasakysi ką nors gražaus žmogui, kuris šalia.
Nes vieni gražiausių žodžių yra tie, kuriuos dar spėjame vieni kitiems pasakyti.
Robertas Norvilas
Straipsnyje astrologiniai aspektai interpretuojami simboliškai, kaip savistabos temos, o ne kaip moksliškai įrodytos žmogaus elgesio priežastys.
Asmeninė konsultacija gali padėti geriau suprasti pasikartojančius vidinius modelius.
Susiję tekstai
Apie išėjusius artimuosius, atmintį ir keistą gyvenimo gebėjimą išsaugoti tai, ko jau nebegalime apkabinti.
Skaityti →
Spalio 26 d. – lapkričio 1 d. astrologinė savaitė apie nematomą rūpestį, nuolatinį planavimą, kasdienį nuovargį ir teisę nebūti atsakingam už viską.
Skaityti →
Kodėl laikomės senų sprendimų, net kai jie nebeveikia? Spalio 19–25 d. astrologinė savaitė apie prisirišimą, pasirinkimus ir drąsą keisti kryptį.
Skaityti →